Advento šventė ,,Po balto angelo sparnu“

Nukrito lapai, niūrus lapkritis užleido vietą paskutiniam metų mėnesiui. Gruodis….. Gruodis atsinešė labai daug pasikeitimų į gamtą. Pradėjo snigti ir spaudžia šaltukas. Bet gruodis atnešė daug pasikeitimų ir į visų mūsų širdeles. Tai ko mes laukiame gruodį?

Visa tai išsiaiškinti pirmadienio rytą visi vaikučiai sugužėjo į darželio salę. Vaikams gruodis, tai laukimas Kalėdų, dovanų. Bet kalėdos ateis dar tik po 4 savaičių ir tos 4 savaitės turi savo pavadinimą. Gal žinote kaip vadinasi tos 4 savaitės iki Kalėdų…. Adventas.

Adventas – susikaupimo, ramybės, gerumo sklaidos, susitaikymo metas. Advento laikas trunka keturias savaites iki Kalėdų (Adventas kasmet prasideda sekmadienį tarp lapkričio 27-osios ir gruodžio 3 d.). O ką žmonės veikdavo per adventą, lauk­da­mi sau­lės su­grį­ži­mo?

Seniau per adventą trankių darbų nedirbdavo, negražių žodžių nekalbėdavo, didelių linksmybių nekeldavo. Tautiniai papročiai tarsi savaime įsiterpia į adventą. Tamsiais advento vakarais kaimynai draugėn susieidavo ir drauge vakarodavo, ben­drai ką nors dirb­da­vo. O kad nebūtų nuobodu: mįsles mindavo, at­lik­da­vo įvai­rias apei­gas, burtus, darydavo advento kalendorius, dainas dainuodavo. Tose dainose yra specialūs žodžiai leliumai, žolynai ar dainelės apie žvėrelius( kiškius, laputaites gudrias, vilkus turinčius daug jėgų, meškas geras, o gal ir ne?). Ta­čiau… Rei­kė­tų at­si­min­ti, kad dai­na dai­nai ne­ly­gu. Visas šias dai­nas va­di­na ad­ven­to ar­ba ka­lė­di­nė­mis. Jas dai­nuo­da­vo per vi­są ad­ven­tą, o ne­re­tai ir iki Tri­jų Ka­ra­lių. Vaikams teko sudainuoti dainelę pilną klausimų vilkeliui; ,,Kam tavo vilkeli akelės šviesios, liežuvis ilgas, auselės stačios, uodegėlė ilga, kojelės greitos…“.

Kas gi dar buvo daroma advento metu? Advento metu, būdavo žai­džiami ad­ven­to žai­di­mai, šokami ra­te­liai. Pabandėme ir mes kelis ratelius. Susikabinę rankomis, padarę vieną didelį ratą, visi kartu šokome ratelį ,,Skrido žvirblis per ulyčią“.

Nuo senų senų laikų, pirmąją advento dieną, žmonės pindavo vainikus. Ir advento vainiko pynimas turėjo ypatingą reikšmę. Vainikas  primena apskritimą, o apskritimas simbolizuoja tobulybę ir amžinumą. Keturios žvakės reiškia 4 Advento savaites. Pirma žvakė vadinama – Pranašų, antra- Betliejaus, trečia – Piemenų, ketvirta – Angelų. Žvakės liepsna reiškia taiką, šviesą, ramybę ir džiaugsmą. Tradiciškai seniau advento vainiko žvakė buvo degama visai šeimai susėdus prie stalo. Degimo laikotarpis tapdavo proga aptarti dienos darbus, pasikalbėti, kartu pasimelsti.  Advento vainiko pynimas-tradicija, kuri Lietuvoje išpopuliarėjo po 1990 m. ir į mūsų šalį atėjo iš Vakarų Europos, kaip vokiškosios kultūros dalis. Spėjama, kad evangelikų pastorius Johanas Hinrichas Vichernas 1839 m. nupynė pirmą advento vainiką. Tai padaryti jį paskatino vaikai, nuolat klausinėjantys, kada ateis šv. Kalėdos. Keturios vainike esančios žvakės, uždegamos kiekvieną sekmadienį, turėjo vaikams padėti, skaičiuojant iki šv. Kalėdų likusias dienas. Remiantis etnologiniais šaltiniais, būdavo svarbu ir žvakių spalvos – ant vainiko degti reikėdavo tris violetines ir vieną rožinę žvakę. Džiaugsmą simbolizuojanti rožinė, kuri uždegama turėdavo būti trečiąjį advento sekmadienį. Kai kuriuose advento vainikuose būna ir penktoji, Kristaus žvakė, uždegama per Kūčias ar Kalėdas.

Adventas jau prasidėjo, bet advento vainiko žvakelės dar neuždegtos, todėl darželio direktorius uždegė pirmąją ant tradicinio vainiko.  Renginio metu vaikai turėjo galimybę patys pasigaminti advento vainiką: atleidimo, meilės, taikos, draugystės, užuojautos, švelnumo, ramybės, džiaugsmo simbolį. Šiemet netradicinį advento vainiką „pynė“ visų grupių atstovai, nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų, šiek tiek kitaip. Nuo baltos žvakės vaikai „nutiesė kelią“ į savo širdelę, padėdami juosteles ant žemės, tarsi savo kelią, o kelio pabaigoje kiekvienas uždegė po mažą žvakelę, su geriausiais linkėjimais simbolizuojančią jo širdelės šilumą, meilę. Juosteles sujungė eglės šakelėmis, kurios priminė, kad esame sukurti amžinam gyvenimui. Paskui vaikai vainiką puošė kankorėžiais(dosnumas, atvirumas, gerų darbų prasmė),raudonais obuoliais(atgimimas, saulė, gyvybė ir gimimas), o kad ateinantys metai būtų dosnūs, turtingi, vainike atsirado apvalūs eglutės žaisliukai, šokoladiniai saldainiai(gyvenimo skanėstai). Pagaliau Advento vainikas baigtas… Dar kartą visi kartu susikibę rankutėmis, padarę didelį apvalų ratą aplink advento vainiką, pašokę liaudies žaidimą ,, Graži mūsų šeimynėlė“,  padainavę  dainelę ,,Angelo sparnas“,  užsidegę savo atsineštas žvakeles, laimingi, pasisėmę gerumo išsiskirstė į savo grupes.

Adventas baigiasi Kūčių vakaru. Kūčios – visos šeimos šventė. Kūčių naktis, tai nepaprasta naktis, o stebuklų naktis, tačiau tai būna tik labai trumpą akimirką. Susitelkimas, gyvųjų ryšių atstatymas, stiprinimas ir yra didžioji Advento prasmė. Tai, ko neįmanoma nupirkti, tą nemokamai gauname atiduodami, dalindamiesi dėmesiu, nuoširdumu, meile.

Jau dega pirmoji advento žvakė ir taip vaikai visas  4 savaites savo grupėse uždegs po vieną advento žvakę. Ir kaip žvakių neliks  ir jos visos sudegs ateis…. Kalėdos.

Meninio ugdymo mokytoja ekspertė
Rita Frendzelienė