Gižai – liepų kaimas

Vilkaviškio rajonas, Gižų kaimas kviečia į edukacinę kelionę ,,Gižai – liepų kaimas“. Įdomu išgirsti, kokias istorijas mena šimtmečius skaičiuojanti Gižų liepa, sužinoti kokias paslaptis saugo Prapuolenių dvaro, svirno šikšnosparnis, paskanauti liepžiedžių arbatos, medaus, išsikepti kvapnių skanėstų – liepos lapelius primenančius sausainius. Liepa – Gižų seniūnijos simbolis, besipuikuojantis Gižų seniūnijos herbe. Vaikščiojant puikiomis liepų alėjomis išgirsime Gižų kaimo istoriją, Gižuose gyvavusį dvarą, apie liepą menančią nelaimingą tragišką merginos meilę. Liepos šakos apsiviję ir gyvenvietės centre 400 metų Gižų kaimo sukakčiai pastatytą paminklinį akmenį. Išgirsti, pamatyti, sužinoti į kelionę susiruošė Birštono vaikų l/d ,,Vyturėlis“, ,,Skruzdėliukų“ grupės vaikučiai kartu su tėveliais. Kelionė neprailgo, nes važiavome su autobusu ant jo buvo parašyta ir mūsų miesto vardas. Atvykus į Gižus mus pasitiko ekskursijų vadovė – gidė Onutė Maksvytienė. Gidė Onutė pakvietė visus pasivaikščioti po parką. Parke vaikų laukė staigmena, vaikai pamatė senų laikų mokyklinį suolą, o jame besnaudžiantį parko valdovą šikšnosparnį. Susipažinęs su vaikais ir išgirdęs iš kur atvyko mažieji turistai, pakvietė pasižvalgyti po parką. Ir ką mes ten pamatėme, sužinojome: Gižuose buvo dvaras, gražus tvenkinys kuriame plaukiojo baltos ir juodos gulbės, svirnas, netgi kunigų seminarija. Darbštūs gižiečiai atgaivino tai, kas buvo pamiršta, apleista, nugriauta: sutvarkytas tvenkinys, pasodinta virš 400 liepų medelių, nutiestas šeimų takas, papuoštas medžio skulptūromis su pasakų motyvais ir dar daug atlikta kitų gerų darbų. Bet, po ekskursijos, šikšnosparnio ir gidės paraginti skubėjome į bendruomenės namus. Ten mūsų laukė bendruomenės moterys: Virginija, Nijolė, Gražina su paruoštomis užduotimis: teko išklausyti sausainių liepinukų kepimo receptą, kaip naudotis kočėlu ir įsiminti ruošimo procesą. Kai sausainiukai buvo paruošti, moterys dėjo į skardą, nešė kepti. Kol sausainiukai liepinukai kepė bendruomenės moterys pakvietė mus visus pasivaišinti: garavo šiltas daržovių troškinys – plovas, karšta liepžiedžių arbata, medus, sūris, gardžios uogienės, pyragas. Tai buvo kaimo bendruomenės moterų paruoštos vaišės. Ir dar. Vaikai girdėjo gražią suvalkiečių kalbą. Po sočių pietų ir edukacinės veiklos grįždami namo, pakeliui užsukome pas ūkininkus Arūną ir Tomą Maksvyčius. Ūkininkai aprodė žemės ūkio techniką, netgi leido įlipti į traktorius, apžiūrėti jų vidų (o ten daug kompiuterinių įrenginių). Kiek buvo susižavėjimo, šūksnių, drąsos. Į traktoriaus kabiną lipo ir mergaitės, jos taip pat norėjo pavairuoti. Po žemės ūkio technikos apžiūrėjimo Arūnas, Tomas ir Onutė pateikė vaikams staigmeną: pavaišino Vilkaviškyje gaminamais ledais. O koks skanumėlis.

Norisi padėkoti tėvelių darbdaviams, kad suteikė savo darbuotojams laisvadienį išvykai kartu su vaikais. Ačiū ! – Gidei Onutei Maksvytienei, Arūnui ir Tomui Maksvyčiams, tėvelių darbdaviams ir vairuotojui Tomui už saugią kelionę.

Mokytoja – metodininkė Danutė Adamonienė