IŠLIKIME SVEIKI. INFEKCIJOS ŠILTUOJU SEZONU

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, padaugėja užsikrėtimų įvairiais parazitais, virusinėmis ir bakterinėmis žarnyno infekcijomis, kurių pagrindinės priežastys – nešvarios rankos, neplauti vaisiai, uogos ir daržovės. Šiuo laikotarpiu taip pat daugėja apsinuodijimo maistu atvejų, dėl netinkamai laikomo greitai gendančio maisto.

Jei pasireiškė pirmieji negalavimo požymiai, BŪTINA kreiptis į gydymo įstaigą.

Žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia praėjus 6–48 val. nuo to laiko, kai buvo suvalgyta netinkamų produktų.

Apsinuodijimai maistu gali būti virusiniai arba bakteriniai.

Virusiniai apsinuodijimai netrunka ilgai ir būna lengvesni, simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po apkrėsto maisto suvartojimo: silpnumas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Toks apsinuodijimas dažniausiai praeina savaime.

Bakterinis apsinuodijimo metu pažeidžiama žarnyno gleivinė, sukeliamas elektrolitų ir vandens disbalansas. Dažniausi simptomai – pykinimas, viduriavimas, apetito stoka. Dažniausias padarinys, ypatingai vaikams, – dehidratacija. Kad būtų atkurtas skysčių deficitas, kartais tenka gultis į ligoninę.

Sergamumas žarnyno infekcijomis padidėja gegužės – rugpjūčio mėnesiais.

Patarimai žarnyno infekcijų prevencijai:

1. Perkant pagamintus patiekalus svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie jo laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę.
2. Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
3. Maistui vartokite tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nevalgykite kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis.
4. Vartokite kietai išvirtus ar gerai iškeptus kiaušinius.
5. Venkite kryžminio maisto užteršimo, t. y. gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kito maisto, naudokite atskiras pjaustymo lenteles mėsos, žuvies produktams.
6. Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, ne kambario temperatūroje. Paruošto maisto nelaikyti kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., jei aplinkos temperatūra aukštesnė – ne ilgiau nei 1 val.
7. Tinkama rankų higiena. Visada plaukite rankas prieš maisto gaminimą ir valgį. Taip pat nepamirškite nusiplauti rankų po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles. plaunant rankas su muilu, infekcinių ligų rizika sumažėja 40 proc. Visada būtina plauti rankas prieš maisto gaminimą ar valgį, po sąlyčio su žaliais kiaušiniais ir mėsa, pasinaudojus tualetu, pakeitus kūdikiui sauskelnes, po nosies pūtimo, kosulio, pokalbio telefonu ar kontakto su naminiais gyvūnais.
8. Kruopščiai nuplaukite vaisius ir daržoves. Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.
9. Nevartokite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų.
10. Iškylaudami gamtoje venkite greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų.
11. Labai svarbi higiena keliaujant, nerekomenduojama gerti vandentiekio vandens ir juo valytis dantų, pirkti gėrimų su ledukais, maudantis saugotis, kad vandens nepatektų į burną.
12. Jei pasireiškė pirmieji negalavimo požymiai, BŪTINA kreiptis į gydymo įstaigą.

PRIMENAME, jog vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą (į ugdymo įstaigą) nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų (Pagal HN 75:2016).

Linkime išlikti sveikais!

Visuomenės sveikatos specialistės ir
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija